Lietuvos įmonės per dvejus metus į debesijos paslaugas perėjo sparčiau nei bet kuri kita ES valstybė. Klausimas jau ne „ar keltis į debesiją“, o kur laikyti sistemas, kad kaina, delsa ir teisinė rizika nesugadintų to, už ką mokate.
Eurostato 2025 m. duomenimis, 58,06 proc. Lietuvos įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų, jau perka mokamas debesijos paslaugas. Per dvejus metus šis rodiklis padidėjo 19,7 procentinio punkto – tai didžiausias prieaugis visoje Europos Sąjungoje. ES vidurkis tuo pačiu metu buvo 52,7 proc. Kitaip tariant, rinka į debesiją persikėlė greičiau, nei daugelis IT skyrių spėjo parengti taisykles, kur laikomos įmonės sistemos ir duomenys.
Todėl 2026 m. rudenį tipinis Lietuvos MVĮ pokalbis skamba taip: „Mes jau naudojame „Microsoft 365“. Ar tada viską dėti į „Azure“? O gal „Google“ pigiau analitikai? O gal serverį palikti „Telia“ ar „Baltnetos“ duomenų centre Vilniuje, nes buhalterija nerimauja, kad duomenys bus laikomi užsienyje?“ Visi trys keliai yra teisėti. Nė vienas nėra universaliai pigesnis ar saugesnis. Skirtumas priklauso nuo darbo krūvio, jau naudojamų licencijų ir nuo to, ar jums pakanka duomenų laikymo ES, ar reikia tikro jurisdikcijos suvereniteto.
Šis gidas skirtas 15–300 žmonių įmonėms, kurios renkasi ne „debesijos transformaciją skaidrėse“, o konkretų tiekėją ateinantiems 24–36 mėnesiams. Čia palyginsime „Google Cloud“, „Microsoft Azure“ ir vietinius Lietuvos bei Baltijos šalių tiekėjus pagal delsą, kainų struktūrą, BDAR ir NIS2 riziką bei aptarsime hibridinį modelį, prie kurio dažnai prieinama atlikus išsamų tiekėjų palyginimą.
Ką iš tikrųjų renkatės: ne logotipą, o riziką ir sąskaitą
„Debesija“ skaidrėje atrodo kaip vienas produktas. Sąskaitoje tai yra keturios skirtingos paslaugų kategorijos, o jas sumaišius pirkimas dažnai tampa per brangus.
- SaaS – el. paštas, „Office“, CRM, apskaita. Jūs perkate programinę paslaugą, o ne serverį. Daugumai Lietuvos įmonių tai jau yra „Microsoft 365“, „Google Workspace“ arba lietuviška apskaitos sistema.
- IaaS – virtualiosios mašinos, duomenų saugyklos, tinklo ištekliai. Čia gali veikti senos ERP sistemos, failų serveriai ar nestandartinės konfigūracijos tinklalapiai.
- PaaS ir valdomos duomenų bazės – „Kubernetes“, „BigQuery“, „Azure SQL“, valdomas „PostgreSQL“. Mokate už infrastruktūros valdymą ir paslaugą, o ne už fizinę įrangą.
- Kolokacija ir privatusis debesis – jūsų įranga arba jums skirta virtualizacija vietiniame Tier III duomenų centre. Fizinė vieta yra žinoma, tačiau infrastruktūros plėtra paprastai yra lėtesnė.
Didieji debesijos tiekėjai stipresni teikdami PaaS paslaugas ir užtikrindami mastelio keitimą. Vietiniai tiekėjai pranašesni ten, kur svarbus greitai pasiekiamas pagalbos specialistas lietuvių kalba, žinoma serverių vieta Vilniuje ir sutartis su Lietuvos juridiniu asmeniu. Jei vienu pirkimu bandote išspręsti visus keturis sluoksnius, galite prarasti ir kainos, ir atitikties požiūriu.
Lietuvos rinkos kontekstas 2026-aisiais
Trys faktai keičia derybas labiau nei bet kuris kainynas.
Pirma, debesijos naudojimas Lietuvoje jau nėra nišinė paslauga. 58 proc. įmonių perka debesijos paslaugas, o tarp didelių ES įmonių šis rodiklis viršija 84 proc. Tai reiškia, kad auditorius, draudikas ir stambus klientas debesijos nebeklausia kaip apie naujovę – klausia, kurioje jurisdikcijoje laikomos atsarginės kopijos ir kas turi prieigą prie raktų.
Antra, valstybė pati eina hibridinės debesijos keliu. 2024–2026 m. viešojo sektoriaus IT pertvarkoje patvirtintas hibridinės debesijos modelis: savas GOV-CLOUD kartu su bandomosiomis aplinkomis „Azure“, „Google“ ir AWS. Sutartys su trimis viešosios debesijos tiekėjais jau pasirašytos. Jei dirbate su valstybe kaip tiekėjas, jūsų architektūra turės tilpti į tokį modelį, o ne būti grindžiama principu „viską laikome tik savo serveryje“.
Trečia, vietiniai operatoriai investuoja į infrastruktūrą, o ne tik į rinkodarą. „Telia“ 2025 m. pabaigoje pradėjo 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas Raisteniškėse. Jis bus sujungtas optiniu žiedu su dviem veikiančiais Vilniaus centrais, o eksploatacijos pradžia planuojama 2027 m. antrąjį pusmetį. 2026 m. debesijos ir duomenų centrų atnaujinimui skirta dar apie 2 mln. eurų, o „Telia Cloud“ turi ISO 27017 sertifikatą. „Delska“ Baltijos regione valdo centrus Lietuvoje ir Latvijoje, kurių bendra galia siekia apie 19 MW, ir 2026 m. atidarė naują aikštelę Rygoje. Tai konkretus veiklos atkūrimo scenarijus Lietuvos įmonei, kuri nori turėti antrąją šalį, tačiau nenori naudotis duomenų centru Frankfurte. „Baltneta“ Vilniuje valdo „Uptime Institute“ sertifikuotus Tier III centrus ir siūlo IaaS nuo mažesnių planų: 2 GB / 1 vCPU kainuoja apie 24 Eur per mėnesį, 8 GB / 4 vCPU – apie 79 Eur per mėnesį.
Tuo pačiu metu pasaulinė rinka 2026 m. antrąjį ketvirtį, „Synergy Research“ duomenimis, atrodė taip: AWS – apie 28 proc., „Azure“ – apie 20 proc., „Google Cloud“ – apie 15 proc. Europoje vietiniai tiekėjai vis dar užima apie 15 proc. regioninės rinkos. Lietuvoje šis santykis MVĮ segmente yra didesnis nei Vokietijoje, nes čia vis dar daug „VMware“ privačiųjų debesų ir kolokacijos sutarčių, sudarytų prieš dešimtmetį.
Keturi kriterijai, kurie svarbesni už klausimą „kas pigiau dabar“
Darbo krūvis, ne prekės ženklas
Jei 80 proc. jūsų sistemų sudaro „Office“, „Teams“, „SharePoint“ ir „Dynamics“ arba lietuviška apskaitos sistema su SSO per „Entra ID“, „Azure“ gali būti racionalus pasirinkimas ne todėl, kad „Microsoft“ yra geresnė, o todėl, kad tapatybės valdymas jau yra jūsų naudojamos infrastruktūros dalis.
Jei jūsų pagrindinė veikla yra duomenų analitika, „BigQuery“ ir „Vertex AI“ gali būti patogesni už analogiškos infrastruktūros kūrimą „Azure“ aplinkoje. Jei turite seną „Windows“ pagrindu veikiančią ERP sistemą su keliomis integracijomis ir norite lietuviškai kalbančio specialisto, kuris prireikus galėtų greitai sureaguoti, vietinis IaaS tiekėjas gali sumažinti veiklos riziką, net jei vienas vCPU kainuoja daugiau.
Delsa nuo Vilniaus ir Kauno
Lietuvoje nėra didžiųjų debesijos tiekėjų hiperskalės regiono. Artimiausi taškai yra „Google Cloud Warsaw“ (europe-central2), „Azure Poland Central“ ir „Sweden Central“, taip pat „Google Cloud Belgium / Netherlands“ ir „Azure West Europe“ Nyderlanduose.
Praktikoje verslo programoms 15–30 ms RTT dažniausiai yra nepastebima. Problemos gali atsirasti tais atvejais, kai naudojama interaktyvi nuotolinio darbalaukio sesija, VoIP arba intensyviai atliekamos nedidelės SQL operacijos. Tokiais atvejais vietinis Vilniaus duomenų centras gali pasiūlyti mažesnę delsą nei Varšuva. Jei naudotojai išsidėstę visoje ES, Varšuvos ar Švedijos regionų dažnai pakanka.
Sutartis ir žmogus
Didžiųjų debesijos tiekėjų CSA ir DPA dokumentai yra standartizuoti, o dėl SLA sąlygų paprastai daugiau galimybių derėtis atsiranda tik esant reikšmingai metinei sąskaitai.
Vietinis tiekėjas gali pasiūlyti Lietuvos juridinį asmenį, PVM sąskaitą faktūrą be tarpininko ir inžinierių, kuris žino jūsų tinklo infrastruktūrą. Tai savaime nereiškia, kad paslauga yra saugesnė. Tačiau incidento valdymas gali būti greitesnis, o viešojo pirkimo dokumentacija – paprastesnė.
Išėjimas, ne įėjimas
ES Duomenų aktas nuo 2027 m. sausio 12 d. numato perėjimo tarp debesijos paslaugų teikėjų mokesčių ribojimus. Iki tol duomenų iškėlimo srautas gali būti viena brangiausių didžiųjų debesijos tiekėjų sąskaitos eilučių.
Vietiniuose IaaS planuose duomenų perdavimas dažnai būna įskaičiuotas arba apmokestinamas fiksuotai. Architektūrą verta planuoti taip, lyg po 24 mėnesių reikėtų pakeisti tiekėją: atsarginės kopijos turėtų būti atskiroje paskyroje, infrastruktūra – aprašyta kaip kodas, o paslaugos, kurios veikia tik konkretaus tiekėjo aplinkoje, neturėtų būti naudojamos be alternatyvaus sprendimo.
„Google Cloud“: kada jis tinkamas Lietuvoje
„Google Cloud“ Lietuvoje retai tampa visos įmonės pagrindine debesijos platforma. Jis dažniausiai pasirenkamas trims sritims: analitikai, konteinerinėms programoms ir įmonėms, kurios jau naudoja „Google Workspace“.
„BigQuery“ yra stiprus argumentas, kai svarbi didelių duomenų kiekių analizė ir norima gauti rezultatus per minutes, o ne laukti naktinio ETL proceso. „Kubernetes“ (GKE) ir „Cloud Run“ tinka produktų kūrimo komandoms, kurios nori paleisti paslaugas neprižiūrėdamos tradicinės „Windows“ infrastruktūros. „Vertex AI“ gali būti naudingas, jei mokote arba diegiate dirbtinio intelekto modelius ir jums svarbi „Gemini“ šeimos modelių duomenų rezidencija ES regionuose. Vis dėlto reikia tikrinti konkretaus modelio dokumentaciją, nes skirtingų modelių duomenų tvarkymo sąlygos gali skirtis.
Lietuvos įmonei pirmiausia verta svarstyti europe-central2 (Varšuva) skaičiavimui ir saugyklai, kai svarbi vieta netoli Lietuvos. Taip pat galima rinktis europe-west1 (Belgija) arba europe-west4 (Nyderlandai), jei reikia platesnio paslaugų katalogo. Varšuvos regiono paslaugų katalogas nėra toks platus kaip kai kuriuose kituose regionuose, o dalis mašinų šeimų ir GPU išteklių gali būti prieinami vėliau. Prieš žadėdami klientui konkrečius GPU išteklius, patikrinkite jų prieinamumą pasirinktoje zonoje, o ne tik bendrąjį tiekėjo kainyną.
Silpnoji vieta Lietuvos MVĮ gali būti tapatybės ir biuro programų dubliavimas. Jei visa įmonės el. pašto infrastruktūra jau valdoma per „Entra ID“, papildomo tapatybės šaltinio diegimas „Google“ aplinkoje sukuria papildomą administravimo naštą. Kita silpnybė – vietinių partnerių tinklas. „Azure“ ir „Telia“ ekosistemoje gali būti lengviau rasti lietuviškai kalbantį paslaugų teikėją. „Google“ taip pat turi partnerių, tačiau kasdienė 40 žmonių įmonės infrastruktūros priežiūra gali labiau priklausyti nuo konkretaus specialisto.
Kada rinktis „Google Cloud“ kaip pagrindą: produktų įmonė su konteineriais, duomenų analitikos komanda, „Google Workspace“ kaip pagrindiniu biuro programų rinkiniu ir poreikiu sparčiai didinti analitikos infrastruktūros mastą.
Kada ne: jei turite tris „Windows“ serverius ir norite, kad kas nors juos nuolat prižiūrėtų.
„Azure“: kelias, kuriuo eina dauguma MVĮ
Jei jau mokate už „Microsoft 365 Business Premium“, didžioji dalis tapatybės, įrenginių ir el. pašto saugos funkcijų jau yra susieta su „Entra ID“, „Intune“ ir „Defender for Business“. Apie tai rašėme „Zero Trust“ diegimo gide MVĮ: „Premium“ plane sąlyginė prieiga ir įrenginių atitikties valdymas nėra atskiras debesijos projektas – tai konfigūracijos klausimas. „Azure“ tokiu atveju tampa natūraliu IaaS ir PaaS infrastruktūros tęsiniu, o ne visiškai nauju pirkimu.
„Azure“ ypač tinka ten, kur naudojami „Windows Server“, „SQL Server“, „Active Directory“ ir įvairios „Microsoft“ licencijos. „Azure Hybrid Benefit“ ir 1–3 metų rezervuotosios instancijos gali sumažinti kainą, jei žinote, kad konkreti virtualioji mašina bus naudojama ilgą laiką.
„Landing zone“, „Management Groups“, „Policy“ ir „Private Link“ suteikia brandesnes infrastruktūros valdymo galimybes, tačiau daugeliui MVĮ jų visų iš karto nereikia. Galima pradėti nuo vienos prenumeratos ir vieno regiono, o infrastruktūrą plėsti pagal poreikį.
Lietuvos įmonei prasmingi regionai:
- „Sweden Central“ – maža delsa iki Baltijos šalių ir geras pasiekiamumas;
- „Poland Central“ – geografiškai artimas regionas;
- „West Europe“ – atsarginis variantas, jei konkreti paslauga nepasiekiama Šiaurės Europos regione.
„EU Data Boundary“ „Microsoft“ aplinkoje yra svarbus DPO, tačiau duomenų laikymas ES dar nereiškia visiško jurisdikcijos suvereniteto. JAV CLOUD Act taikymo klausimai taip pat išlieka aktualūs JAV patronuojamoms bendrovėms. Jei pirkimo dokumentuose reikalaujama, kad duomenis kontroliuotų tik ES juridinis asmuo, įprastas viešasis „Azure“ debesis šio reikalavimo savaime neišsprendžia. Tokiais atvejais gali būti svarstomi „Azure Cloud for Sovereignty“ arba kiti suverenumui skirti sprendimai, tačiau jų kaina ir diegimo sudėtingumas yra didesni.
Kainų skirtumai tarp vidutinių virtualiųjų mašinų ir diskų „Google Cloud“ bei „Azure“ dažnai siekia procentus, o ne kartus. Galutinę kainą labiausiai lemia rezervacijos, duomenų išvedimo srautas ir tai, kiek papildomų paslaugų lieka įjungta po bandomojo projekto.
„Azure“ sąskaitoje Lietuvos įmonės gali prarasti dalį biudžeto dėl nenaudojamų diskų, iš anksto įjungtų tinklo paslaugų ar „Log Analytics“, kuri be papildomo filtravimo saugo duomenis 90 dienų.
Kada rinktis „Azure“ kaip pagrindą: jau naudojamas „Microsoft 365“, turimas „Windows“ / „SQL“ infrastruktūros paveldas, reikalingas „Entra“ sąlyginės prieigos valdymas ir vienas tapatybės šaltinis, o IT partneris Lietuvoje jau teikia CSP paslaugas.
Kada ne: jei komanda dirba tik su „Linux“ ir konteineriais, neturi „Microsoft“ licencijų ir siekia kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo JAV jurisdikcijos.
Vietiniai tiekėjai: „Telia“, „Baltneta“, „Delska“ ir kiti
Vietinis tiekėjas Lietuvoje nėra vien „senamadiškas hostingas“. 2026 m. tai gali būti Tier III ar lygiavertis duomenų centras, „VMware“ arba analogiška virtualizacijos platforma, BaaS / DRaaS ir dažnai hibridinė jungtis su AWS ar „Azure“.
Rinkitės pagal sertifikatus, atsarginę aikštelę ir tai, ar tiekėjas valdo jūsų virtualizacijos infrastruktūrą, ar tik suteikia vietą įrangai.
„Telia Cloud“ ir duomenų centrai
„Telia“ Lietuvoje valdo du veikiančius duomenų centrus, o daliai paslaugų naudojamos ir „Telia Company“ aikštelės Skandinavijoje. Centrai deklaruojami kaip TIER III, turi PCI-DSS ir ISO šeimos sertifikatus, o debesijos paslaugoms taikomas ISO 27017.
Paslaugų spektrą sudaro „Telia Cloud“ – privatusis ir hibridinis debesis, BaaS, DRaaS, kolokacija ir viešosios debesijos valdymas.
2026 m. „Telia“ išliko vienintele „Pinnacle“ lygio „VMware by Broadcom“ partnere Baltijos šalyse. Tai svarbu įmonėms, kurios vis dar naudoja „VMware“ virtualizaciją, tačiau nori jos administravimą perduoti profesionaliam paslaugų teikėjui.
Raisteniškių centras (26 mln. Eur, BREEAM, optinis žiedas, dvi nepriklausomos trasos, planuojama veiklos pradžia 2027 m. antrąjį pusmetį) keičia derybų sąlygas: vietinis tiekėjas investuoja į infrastruktūrą, kurios Lietuvoje nestato didieji debesijos tiekėjai.
Iki centro atidarymo būtų rizikinga pasirašyti penkerių metų kolokacijos sutartį vien dėl būsimo duomenų centro, jei sutartyje nėra aiškaus SLA, taikomo jau dabar veikiantiems centrams.
„Baltneta“
„Baltneta“ orientuota į IaaS ir kolokacijos paslaugas Vilniaus Tier III aikštelėse (Liepkalnio g. 160C ir Panerių g.). Vieši planai leidžia palyginti kainas ir prieš rengiant RFP: IaaS-2-Standard 2 GB / 1 vCPU kainuoja apie 24 Eur per mėnesį, IaaS-8-Standard 8 GB / 4 vCPU – apie 79 Eur, IaaS-16-Standard 16 GB / 8 vCPU – apie 149 Eur.
Kolokacijos kaina bendroje spintoje nuo maždaug 56 Eur per mėnesį, dedikuotos 42U spintos – nuo maždaug 750 Eur per mėnesį, priklausomai nuo elektros energijos ir ryšio poreikio.
Platforma – „VMware“, atsarginėms kopijoms naudojama „Veeam“ į nutolusią aikštelę, taikomas ISO 27001 standartas.
Tai gali būti tinkama, kai turite kelias nuolat veikiančias virtualiąsias mašinas, norite gana pastovios sąskaitos ir lietuviško SLA. Tai nėra tinkamiausias modelis, kai kitą dieną reikia 80 GPU valandų arba pasaulinio CDN. Nelyginkite „Baltnetos“ 4 vCPU infrastruktūros su „Azure“ B serijos virtualiąja mašina – tai skirtingo pobūdžio paslaugos ir skirtingi našumo modeliai.
„Delska“ ir geografinis rezervas
„Delska“ valdo kelis duomenų centrus Lietuvoje (Tier III, PCI DSS), o 2026 m. atidarė „EU North Riga LV DC1“.
Lietuvos įmonei tai gali būti vienas iš realių scenarijų, kai veiklos atkūrimo infrastruktūra laikoma kitoje šalyje, tačiau išlaikoma nedidelė delsa: pagrindinė infrastruktūra Vilniuje, atsarginė kopija arba rezervinė infrastruktūra Rygoje.
Tai nėra viešasis debesis su šimtais paslaugų. Tai infrastruktūros ir kolokacijos paslauga įmonėms, kurios pačios arba su partneriu valdo operacines sistemas ir taikomąsias programas.
Kiti vardai, kurių nepamirškite RFP
„Telia“ prieglobos paslaugos (istoriniai „Hostex“ / „Baltic Data Center“ klientai) vis dar aptarnauja daug smulkių svetainių ir el. pašto sistemų.
„Serveriai.lt“ ir panašūs VPS tiekėjai gali būti tinkami bandymams ir paprastoms viešosioms svetainėms, tačiau finansinėms sistemoms būtina atskirai vertinti atsparumo, saugos ir atkūrimo reikalavimus.
ES veikiančios alternatyvos, tokios kaip „Hetzner“, „OVHcloud“ ir „Scaleway“, dažnai yra konkurencingos pagal virtualiųjų procesorių kainą ir paslaugas be didelių duomenų išvedimo mokesčių. Tačiau naudojantis jomis gali nebūti Lietuvos juridinio asmens ar vietoje dirbančio specialisto. Jos labiau tinka infrastruktūros komandai, kuri pati administruoja „Linux“, o ne įmonei, kurios buhalterijos sistema veikia per RDP.
Jei debesijos infrastruktūroje naudojate automatizavimą ir DI agentus, verta skaityti ir gidą, kaip naudoti DI agentus kasdieniam verslo valdymui. Modelio API ir infrastruktūra yra atskiri pirkimai: agentas gali veikti „Azure OpenAI“ arba „Vertex AI“ aplinkoje, o ERP sistema vis dar gali būti laikoma „Baltnetos“ „VMware“ infrastruktūroje.
Palyginimas vienoje vietoje
Lentelė – orientacinė 2026 m. rudens situacija, o ne komercinis pasiūlymas. Kainos gali keistis priklausomai nuo rezervacijų, valiutos ir CSP partnerio.
| Kriterijus | „Google Cloud“ | „Microsoft Azure“ | Vietiniai tiekėjai („Telia“ / „Baltneta“ / „Delska“) |
|---|---|---|---|
| Artimiausias regionas Lietuvai | Varšuva, Belgija, Nyderlandai | Lenkija, Švedija, Nyderlandai | Vilnius; veiklos atkūrimui – Ryga / antra LT aikštelė |
| Tipinė delsa iš LT | Maža iki Varšuvos; ne visos paslaugos prieinamos | Maža iki Lenkijos / Švedijos; platesnis paslaugų katalogas | Mažiausia vietiniam RDP / SQL |
| Geriausia naudoti | Analitikai, GKE, „Workspace“ įmonėms | M365 + „Windows“ / SQL infrastruktūrai | Nuolatinėms virtualiosioms mašinoms, kolokacijai, lietuviškam SLA |
| Sąskaitos modelis | Mokama pagal faktinį naudojimą + CUD | Mokama pagal faktinį naudojimą + rezervacijos + „Hybrid Benefit“ | Mėnesio planas / spinta / elektros galia |
| Duomenų išvedimo srautas | Mokamas; nuo 2027-01-12 taikomos ES Duomenų akto nuostatos | Mokamas; dažnai pigesnis nei GCP | Dažnai įskaičiuotas arba fiksuotas |
| Jurisdikcija | JAV patronuojanti bendrovė, ES regionai | JAV patronuojanti bendrovė, „EU Data Boundary“ | LT / LV juridinis asmuo |
| ISO / Tier | Plati ISO / SOC sertifikatų šeima | Plati ISO / SOC sertifikatų šeima | ISO 27001; „Telia“ +27017; Tier III |
| Lietuviškai kalbantis 24/7 specialistas | Per partnerį | Per CSP partnerį | Tiesiogiai, nes tai jų teikiama paslauga |
| DI / GPU | Stipru („Vertex“, TPU); prieinamumas priklauso nuo regiono | Stipru („Foundry“, „OpenAI“); priklauso nuo kvotų | Ribota; HPC – atskiras susitarimas |
| Silpnybė LT MVĮ | Papildomas tapatybės šaltinis, silpnesnis vietinis partnerių tinklas | Sąskaitų augimo rizika, CLOUD Act | Mažesnis paslaugų katalogas, GPU ir pasaulinio masto trūkumas |
Orientacinė mėnesio infrastruktūros eilutė vidutinei 8 vCPU / 16–32 GB produkcinei virtualiajai mašinai su disku ir atsargine kopija. Tai nėra bendra nuosavybės kaina (TCO).
| Scenarijus | „Google Cloud“ (pagal standartinę kainą) | „Azure“ (standartinė kaina / rezervacija) | Vietinis IaaS |
|---|---|---|---|
| Nuolatinė VM 24/7 | Panašu į „Azure“; CUD gali sumažinti kainą 20–40 % | Be rezervacijos brangu; su 1 metų rezervacija – konkurencinga | Fiksuota; „Baltnetos“ 8 vCPU klasė ~111–149 Eur |
| Trumpalaikė apkrova / PoC 80 val. | Mokėjimas pagal faktinį naudojimą – pranašumas | Mokėjimas pagal faktinį naudojimą – pranašumas | Gali būti brangu, jei mokama už visą mėnesį |
| 20 TB objektų + 5 TB išvedimo srauto | Vidutinė saugyklos kaina; išvedimo srautas gali būti brangus | Saugykla dažnai pigesnė; išvedimo srautas vis tiek apmokestinamas | Dažniausiai kita sutartis; srautas retai apmokestinamas už GB |
| Valdomas „Postgres HA“ | Stiprios debesijos duomenų bazių paslaugos | „Azure Database“ – dažnai konkurencinga standartinė kaina | Duomenų bazę patys diegiate virtualiojoje mašinoje + „Veeam“ |
Duomenų rezidencija nėra suverenitetas
Čia dažniausiai kyla daugiausia klausimų viešuosiuose pirkimuose ir reguliuojamose organizacijose. Reikia atskirti tris skirtingus dalykus:
- Rezidencija. Duomenys fiziškai laikomi ES duomenų centre. „Azure West Europe“, „Google Belgium“ ir Varšuvos regionas yra duomenų rezidencijos pavyzdžiai. BDAR 44–50 straipsniuose nustatyti duomenų perdavimo reikalavimai vis tiek turi būti įvertinti.
- Valdymas. Kas turi administratoriaus prieigą prie hipervizoriaus ir palaikymo kanalų? „EU Data Boundary“ ir suverenumo kontrolės priemonės gali riboti prieigą iš JAV, tačiau ne visais atvejais ją visiškai pašalina.
- Jurisdikcija. Kokios valstybės teisė gali būti taikoma tiekėjui ir kokios valstybės institucijos gali įpareigoti tiekėją pateikti duomenis? JAV CLOUD Act taikymo klausimas gali būti aktualus JAV įmonėms nepriklausomai nuo to, ar duomenys fiziškai laikomi Frankfurte, ar Varšuvoje.
Jei esate įprasta prekybos įmonė, tvarkanti tiekėjų ir klientų asmens duomenis, ES regionas, DPA ir jūsų valdomi šifravimo raktai (CMK) gali būti proporcingas sprendimas. Jei esate NIS2 subjektas arba sveikatos, finansų ar gynybos tiekimo grandinės dalis, pirkimo dokumentuose atskirai nurodykite, ar pakanka duomenų rezidencijos, ar reikalaujate ES juridinio asmens ir ES personalo prieigos.
Maišyti šiuos reikalavimus projekto viduryje yra viena brangiausių klaidų.
Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įgyvendinama NIS2 direktyva, jau taikomas. Organizacinėms priemonėms taikomi 2026 m. reikalavimai, o techninėms priemonėms – 2027 m. Debesijos tiekėjas automatiškai neužtikrina jūsų atitikties. Jūs vis tiek turite žinoti, kas turi prieigą, kaip teisės suteikiamos ir panaikinamos bei kur laikomos atsarginės kopijos. Tai tas pats principas, kuris taikomas ir „Zero Trust“ MVĮ gide: tinklas laikomas nepatikimu, o tiekėjas nėra išimtis.
Keliant apskaitos ir finansų sistemas į debesiją, atskirai įvertinkite, kur laikomi i.SAF XML failai ir banko išrašai – apie tai taip pat rašome geriausių DI įrankių Lietuvos buhalteriui gide. Debesijos regionas neapsaugo duomenų, jei visa apskaitos duomenų bazė eksportuojama į asmeninę DI pokalbių programos paskyrą.
Kainų spąstai, kuriuos Lietuvos įmonės moka tyliai
Didžiojo debesijos tiekėjo skaičiuoklė rodo virtualiosios mašinos kainą. Sąskaita po šešių mėnesių gali atrodyti visiškai kitaip.
- Duomenų išvedimo ir tarpregioninis srautas. Atsarginės kopijos į kitą regioną, CDN kilmės srautas ir partnerių integracijos gali gerokai padidinti sąskaitą. 5 TB per mėnesį išvedimo srauto Europoje standartinė kaina gali viršyti pačios virtualiosios mašinos kainą.
- Bandomasis projektas, kuris netapo veikiančia sistema. Testinė „Kubernetes“ grupė gali būti palikta veikti per atostogas. Vietiniame IaaS ją gali pastebėti ir išjungti administratorius. Viešajame debesyje ji gali veikti tol, kol kas nors pastebės biudžeto įspėjimą.
- Dvigubas licencijavimas. „SQL Server“ debesyje be „Hybrid Benefit“, „Windows“ be tinkamos licencijos, atsarginės kopijos tiek pas tiekėją, tiek „Veeam“ sistemoje tame pačiame diske – visa tai gali gerokai padidinti išlaidas.
- Valiuta ir PVM. Sąskaita doleriais, valiutos kurso svyravimai ir partnerio antkainis gali padidinti galutinę kainą. Vietinis tiekėjas sąskaitą faktūrą išrašo eurais ir taiko Lietuvos PVM, todėl finansų skyriui išlaidos tampa paprasčiau prognozuojamos, net jei vCPU kaina yra didesnė.
- Žmonės. „Azure“ infrastruktūra be specialisto, kuris supranta „Policy“ ir biudžeto valdymą, gali kainuoti daugiau nei valdoma „Telia“ paslauga. Debesija nepanaikina administratoriaus poreikio – ji sumažina fizinės infrastruktūros pirkimo poreikį.
Nustatykite vieną taisyklę: kiekviena prenumerata turi turėti savininką, mėnesio biudžeto ribą ir bandomojo projekto pabaigos datą. Be to, pasirinkimas tarp „Google“ ir „Azure“ tampa labiau spėjimu nei valdomu sprendimu.
Hibridinis modelis, kuris Lietuvoje dažnai veikia
Po daugelio tiekėjų atrankų vaizdas dažnai kartojasi. Jis nėra pats paprasčiausias, tačiau leidžia paskirstyti skirtingų sistemų poreikius.
| Sluoksnis | Kur paprastai laikyti 2026–2028 m. |
|---|---|
| Tapatybė, paštas, failai, įrenginiai | „Microsoft 365“ / „Entra“ arba „Google Workspace“ – vienas pagrindinis tapatybės šaltinis, o ne abu |
| Sena „Windows“ ERP, failų serveris, RDP | Vietinis IaaS arba „Azure Sweden/Poland“ su VPN / „Private Link“ |
| E. parduotuvė, API, konteineriai | „Azure“ arba „Google“ arčiausiai naudotojų; CDN atskirai |
| Analitika ir ML | „Google BigQuery“ / „Vertex“ arba „Azure Fabric“ – pagal komandos kompetenciją |
| Atsarginės kopijos ir DR | Antroji aikštelė: kitas LT / Rygos duomenų centras arba kitas debesijos regionas |
| Mokėjimų ir atsiskaitymo infrastruktūra | SaaS tiekėjas, o ne jūsų VM; žr. mokėjimų palyginimą |
E. komercijos mokėjimų infrastruktūros nedėkite į tą pačią virtualiąją mašiną kaip ERP sistema. Atsiskaitymo ir sąskaitų išrašymo infrastruktūra turėtų būti atskiras sprendimas.
Debesijos tiekėjų atranka, kurioje į vieną sprendimą bandoma sudėti „Postgres“, kasos terminalą ir el. paštą, dažnai baigiasi nereikalingais kompromisais.
„Telia“ viešai formuluoja panašų hibridinį modelį: pasaulinių AWS / „Azure“ paslaugų pranašumai ten, kur reikia plataus paslaugų katalogo, ir kritinė infrastruktūros dalis Lietuvoje. Tai gali būti praktiškas kompromisas įmonei, turinčiai ir seną apskaitos sistemą, ir naują programą.
30 dienų planas, kaip pasirinkti be teatro
Pirma savaitė – inventorius, ne demonstracija
Surinkite vieną lentelę: sistema, savininkas, asmens duomenys (taip / ne), RPO / RTO, dabartinė vieta, mėnesio kaina ir priklausomybės.
Jei šios lentelės nėra, joks tiekėjas už jus nepriims tinkamo sprendimo – jis parodys tai, ką lengviausia pademonstruoti.
Atskira eilutė turėtų būti skirta sistemoms, kurios vis dar neturi MFA ir atsarginės kopijos už pagrindinio pastato ribų.
Antra savaitė – du bandomieji projektai, ne dešimt
Vieną nuolatinę apkrovą, pavyzdžiui, testinę ERP kopiją, paleiskite vietiniame IaaS ir „Azure“ arba „Google“ pasirinktame regione.
Matuokite delsą iš buhalterijos ir sandėlio darbuotojo kompiuterio, o ne iš IT vadovo namų belaidžio tinklo.
Antrą bandomąjį projektą skirkite tik tam, kam debesija iš tikrųjų reikalinga: valdomai duomenų bazei, objektų saugyklai arba eilių sistemai.
Nelyginkite „Kubernetes“ su 1U kolokacija – tai skirtingos paslaugos.
Trečia savaitė – teisinė ir finansinė dalis
DPO turėtų peržiūrėti DPA, subtiekėjų sąrašą ir raktų valdymą.
Finansų vadovui pateikite 12 mėnesių modelį su trimis scenarijais: viskas vietoje, viskas didžiajame debesijos tiekėjo tinkle ir hibridinis modelis.
Į hibridinio modelio skaičiavimus įtraukite administravimo laiką – pavyzdžiui, 4 partnerio valandos per mėnesį turi realią kainą.
Paklauskite tiekėjo, kas keisis 2027-01-12 dėl duomenų išvedimo mokesčių ir kaip šie pokyčiai bus įtraukti į sutartį.
Ketvirta savaitė – sprendimas viename puslapyje
Vadovui pateikite ne 40 skaidrių, o keturias eilutes:
- Kur laikoma tapatybės infrastruktūra?
- Kur laikoma ERP sistema?
- Kur laikomos atsarginės kopijos?
- Kiek visa tai kainuos per metus, įtraukus ±20 proc. rezervą?
Jei reali apkrova dar neišmatuota, geriau pasirašyti 12–24 mėnesių sutartį, o ne įsipareigoti 60 mėnesių.
Į sutartį verta įtraukti kasmetinį veiklos atkūrimo testą: bent viena sistema turi būti atkurta per sutartyje deklaruotą RTO.
Ko nepirkti dėl mados
- „Daugiafunkcės debesijos“ nuo pirmos dienos 18 žmonių įmonei. Du debesijos tiekėjai be automatizavimo reiškia dvi sąskaitas ir dvigubą administravimo naštą.
- GPU klasterio vien todėl, kad „darome DI“. Jei jūsų DI naudojimas apsiriboja „Copilot“ el. pašte, GPU klasterio jums nereikia. Skaičiavimo infrastruktūra ir DI asistentas yra skirtingi pirkimai.
- Penkerių metų kolokacijos sutarties be aiškios elektros energijos kainos formulės. Elektros energija yra reikšminga duomenų centro sąnaudų dalis.
- Suverenaus debesies sprendimo su dideliu antkainiu, jei nesate reguliuojamas subjektas ir neturite pirkėjo, kuris tokio sprendimo raštu reikalauja.
- Vieno regiono be atsarginės kopijos kitoje geografinėje vietoje. Vilniaus duomenų centras gali sutrikti retai. Tačiau įvykus incidentui RTO tampa kritiniu verslo rodikliu.
Kaip apsispręsti vienu sakiniu
Jei biuras jau naudoja „Microsoft“ sprendimus ir turite „Windows“ infrastruktūros paveldą – „Azure“ gali būti natūrali plėtros kryptis, o kritinės senos sistemos gali likti vietiniame IaaS.
Jei komanda jau naudoja „Google Workspace“, o pagrindinis produkto pranašumas yra duomenų analitika – „Google Cloud“ gali būti tinkama platforma, o el. paštas gali likti ten, kur yra.
Jei turite kelias nuolatines virtualiąsias mašinas, norite lietuviškai teikiamo palaikymo ir svarbu žinoti fizinę duomenų centro vietą – verta vertinti „Telia“, „Baltneta“ ar „Delska“, kartu numatant veiklos atkūrimą antroje aikštelėje.
Jei nežinote, kurį iš trijų kelių pasirinkti, pradėkite nuo infrastruktūros inventorizacijos ir hibridinio modelio, o ne nuo prekės ženklo. Tiekėją galėsite pasirinkti tada, kai aiškiai žinosite, ką perkate.
Rašykite dėl straipsnio rėmimo, nuorodų talpinimo ir teminių palyginimų. Formatą parinksime pagal tai, kurioje pirkimo proceso vietoje skaitytojas jau ieško tiekėjo.
Šaltiniai
Eurostat – 53 % ES įmonių 2025 m. naudojo mokamas debesijos paslaugas; Lietuva +19,7 p. p.
Eurostat – „Cloud computing statistics on the use by enterprises“
„Synergy Research“ / rinkos dalys 2026 m. (AWS, „Azure“, „Google Cloud“)
„Telia“ – debesija ir duomenų centrai verslui
„Telia“ – 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybos Raisteniškėse
„Telia“ – ISO 27017 debesijos sertifikatas
„Baltneta“ – IaaS išteklių nuoma
„Baltneta“ – Tier III kolokacija
„Delska“ – Rygos duomenų centras ir Lietuvos įmonių veiklos atkūrimo scenarijus
„Google Cloud“ – regionai ir zonos (europe-central2 Warsaw)
ES Duomenų aktas – perjungimo mokesčių ribojimas debesijos paslaugoms nuo 2027-01-12
Valstybės IT transformacija ir hibridinė debesija (Atea / VDC medžiaga)
Redakcinė pastaba. Straipsnis parengtas 2026 m. rugsėjo 20 d. pagal viešai prieinamus šaltinius. Regionų katalogai, IaaS planai, ISO statusas, „VMware“ partnerystės lygiai ir ES teisės aktų taikymo datos gali keistis. Prieš sudarant sutartį patikrinkite tiekėjo kainyną, DPA, subtiekėjų sąrašą ir konkrečioje zonoje prieinamas paslaugas. Tai nėra teisinio, pirkimų ar infrastruktūros audito išvada.
