Verslui vis dažniau tenka sudaryti sutartis, patvirtinti klientų tapatybę, priimti naujus darbuotojus ar suteikti prieigą prie skaitmeninių paslaugų nuotoliniu būdu. Tam naudojami elektroniniai parašai, elektroninės tapatybės nustatymo priemonės ir KYC (angl. Know Your Customer) sprendimai.
Nors šios technologijos dažnai pristatomos kartu, jos atlieka skirtingas funkcijas. Elektroninis parašas padeda patvirtinti dokumento pasirašymą, elektroninė tapatybė – nustatyti, kas jungiasi prie sistemos, o KYC procesas leidžia įmonei patikrinti kliento tapatybę ir tam tikrais atvejais įvertinti su juo susijusią riziką.
Tinkamo sprendimo pasirinkimas priklauso nuo verslo veiklos, klientų aptarnavimo modelio, teisinių reikalavimų ir norimo automatizavimo lygio. Šiame straipsnyje palyginsime pagrindinius sprendimų tipus, jų paskirtį, privalumus, trūkumus ir taikymo scenarijus.
Kuo skiriasi elektroninis parašas, elektroninė tapatybė ir KYC?
Pirmiausia svarbu atskirti tris sąvokas, nes jų paskirtys skiriasi, nors vienoje sistemoje jos gali būti naudojamos kartu.
| Sprendimo tipas | Pagrindinė paskirtis | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Elektroninis parašas (eSignature) | Patvirtinti, kad asmuo pasirašė konkretų dokumentą ar patvirtino jo turinį | Sutarties pasirašymas su „Smart-ID“ arba per „Dokobit“ |
| Elektroninė tapatybė (eID) | Elektroniniu būdu nustatyti arba patvirtinti asmens tapatybę | „Smart-ID“, „Mobile-ID“, asmens tapatybės kortelė |
| KYC (Know Your Customer) | Patikrinti klientą, surinkti reikiamus duomenis ir įvertinti jo riziką | Dokumento patikra, veido atpažinimas, sankcijų sąrašų tikrinimas |
Pavyzdžiui, klientas gali prisijungti prie finansinių paslaugų platformos naudodamas elektroninę tapatybę. Vėliau įmonė gali atlikti papildomą KYC patikrą, o paslaugų teikimo sutartį klientas pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Taigi šie sprendimai nėra vienas kito pakaitalai. Jie dažniausiai sudaro bendrą skaitmeninio kliento priėmimo procesą.
Elektroninių parašų tipai ir jų teisinė galia
Europos Sąjungoje elektroninių parašų naudojimą reglamentuoja eIDAS reglamentas (ES Nr. 910/2014), kuris buvo iš dalies pakeistas 2024 m. priimtu reglamentu (ES) 2024/1183. eIDAS nustato bendrą elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų sistemą visose ES valstybėse.
Praktikoje svarbu žinoti tris pagrindinius elektroninio parašo lygius.
| Parašo lygis | Charakteristika | Teisinis statusas |
|---|---|---|
| Paprastasis elektroninis parašas (SES) | Elektroniniai duomenys, susieti su dokumentu ir naudojami pasirašymui | Negalima atmesti vien dėl elektroninės formos, tačiau įrodomoji vertė priklauso nuo aplinkybių |
| Pažangusis elektroninis parašas (AdES) | Unikaliai susietas su pasirašančiu asmeniu, leidžia jį identifikuoti ir aptikti dokumento pakeitimus | Atitinka griežtesnius eIDAS reikalavimus, tačiau savaime neprilygsta ranka rašytam parašui |
| Kvalifikuotas elektroninis parašas (QES) | Pažangusis parašas, sukurtas kvalifikuota priemone ir paremtas kvalifikuotu sertifikatu | Turi tokią pačią teisinę galią kaip ranka rašytas parašas visoje ES |
Svarbus skirtumas: elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu vien dėl to, kad jis yra elektroninis arba nėra kvalifikuotas. Tačiau tik kvalifikuotam elektroniniam parašui eIDAS aiškiai suteikia ranka rašyto parašo teisinį lygiavertiškumą. EUR-Lex+1
Kada verslui reikalingas kvalifikuotas elektroninis parašas?
Kvalifikuotas elektroninis parašas yra tinkamas pasirinkimas, kai svarbus aukščiausias teisinio pripažinimo lygis ir dokumentai gali būti naudojami skirtingose ES valstybėse.
Dažniausi atvejai:
- Darbo ir paslaugų sutarčių pasirašymas.
- Reikšmingų komercinių susitarimų sudarymas.
- Dokumentų teikimas valstybės institucijoms.
- Įgaliojimų ir kitų svarbių dokumentų tvirtinimas.
- Finansinių ar kitų reguliuojamų paslaugų dokumentų pasirašymas.
Paprastesniems vidiniams patvirtinimams ar mažesnės rizikos dokumentų procesams gali pakakti ir žemesnio parašo lygio. Vis dėlto sprendimas turi būti priimamas įvertinus konkretaus dokumento pobūdį, sutarties sąlygas ir taikomus teisės aktus.
Populiariausi elektroninio pasirašymo ir tapatybės sprendimai Lietuvoje
Lietuvos rinkoje naudojami tiek nacionaliniai elektroninės tapatybės įrankiai, tiek dokumentų pasirašymo platformos, kurios leidžia integruoti kelis skirtingus pasirašymo būdus.
Smart-ID
Mobilioji tapatybės patvirtinimo ir pasirašymo priemonė, plačiai naudojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Kvalifikuotą parašą galima kurti naudojant atitinkamą kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą. „Smart-ID Basic“ tokio parašo nesuteikia.
Privalumai:
- Patogu naudoti mobiliuosiuose įrenginiuose.
- Galima naudoti tapatybei patvirtinti ir dokumentams pasirašyti.
- Kvalifikuotas „Smart-ID“ parašas pripažįstamas visoje ES.
Trūkumai:
- Reikia, kad klientas turėtų aktyvią ir tinkamo lygio paskyrą.
- Ne visi „Smart-ID“ paskyrų tipai leidžia kurti kvalifikuotą parašą.
Mobile-ID
Mobiliojo ryšio SIM kortele pagrįsta elektroninės tapatybės ir pasirašymo priemonė. Ji naudojama prisijungimui prie paslaugų ir elektroniniam pasirašymui, įskaitant kvalifikuoto parašo scenarijus, kai naudojami atitinkami sertifikatai.
Privalumai:
- Nereikia atskiros autentifikavimo programėlės.
- Patogu klientams, kurie jau naudojasi šia paslauga.
- Tinka prisijungimui ir elektroniniam pasirašymui.
Trūkumai:
- Reikalinga paslaugą palaikanti SIM kortelė ir operatoriaus sprendimas.
- Prieinamumas priklauso nuo mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo.
Dokobit
Dokumentų pasirašymo platforma, leidžianti naudoti įvairias elektroninės tapatybės priemones. Ji palaiko „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ir kitus skirtingų šalių eID sprendimus. Verslui taip pat siūlomos API integracijos.
Privalumai:
- Galimybė vienoje platformoje naudoti skirtingus pasirašymo būdus.
- Dokumentų pasirašymo procesų valdymas.
- API integracijos su įmonės sistemomis.
- Tinka įmonėms, kurios dirba su klientais keliose valstybėse.
Trūkumai:
- Reikia įvertinti pasirinkto plano ir API naudojimo kainodarą.
- Galutinis pasirašymo procesas priklauso ir nuo pasirinktos eID priemonės.
KYC sprendimai: kaip tikrinama klientų tapatybė?
KYC procesas apima daugiau nei asmens dokumento patikrinimą. Jo tikslas – surinkti ir patikrinti informaciją apie klientą, nustatyti tikrąją jo tapatybę, o pagal taikomus reikalavimus – įvertinti galimą pinigų plovimo, sukčiavimo ar kitą finansinę riziką.
Tipinis skaitmeninis KYC procesas gali apimti:
- Asmens tapatybės dokumento nuskaitymą.
- Dokumento autentiškumo ir galiojimo patikrinimą.
- Veido palyginimą su dokumento nuotrauka.
- Gyvumo (angl. liveness detection) patikrą.
- Politikoje dalyvaujančių asmenų (PEP) ir sankcijų sąrašų patikrą.
- Neigiamos viešosios informacijos paiešką.
- Rizikos vertinimą ir nuolatinę kliento stebėseną.
Ne kiekvienai įmonei reikia visų šių funkcijų. Reikalavimai priklauso nuo veiklos srities, kliento rizikos ir įmonei taikomų pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos prievolių.
KYC paslaugų teikėjų palyginimas
Renkantis KYC platformą svarbu vertinti ne vien dokumentų atpažinimo tikslumą. Reikšmingi ir palaikomų šalių skaičius, biometrinės patikros galimybės, sankcijų sąrašų duomenų šaltiniai, API integracijos, duomenų saugojimo sąlygos ir galimybė atlikti papildomus patikrinimus.
Toliau pateikiami keli tarptautinėje rinkoje veikiantys sprendimai, kuriuos verta įtraukti į verslo pasirinkimų sąrašą.
| Platforma | Pagrindinės funkcijos | Kam gali būti tinkama? |
|---|---|---|
| Ondato | Dokumentų tikrinimas, biometrinė patikra, gyvumo nustatymas, KYC formos, sukčiavimo rizikos analizė | Finansų, fintech, prekybos ir kitoms įmonėms, kurioms reikia nuotolinio klientų patikrinimo |
| Veriff | Dokumentų atpažinimas, veido palyginimas, gyvumo patikra, PEP ir sankcijų tikrinimas, nuolatinė stebėsena | Tarptautinėms platformoms ir verslams, aptarnaujantiems skirtingų šalių klientus |
| iDenfy | Nuotolinis dokumentų ir asmens tapatybės tikrinimas, biometriniai patikrinimai, KYC procesų automatizavimas | Įmonėms, ieškančioms integruojamo nuotolinio tapatybės patikrinimo sprendimo |
| Sumsub | KYC, įmonių patikra (KYB), AML tikrinimas, dokumentų ir biometrinė patikra | Fintech, kriptoturto, finansinių paslaugų ir tarptautinėms platformoms |
„Ondato“ savo kainodaros puslapyje skelbia, kad tapatybės patikros kaina priklauso nuo apimties ir pasirinktų funkcijų; nurodomas intervalas – 0,50–1,40 Eur už patikrinimą. Tai yra tiekėjo viešai pateikiama orientacinė informacija, o ne universali rinkos kaina. Ondato
„Veriff“ siūlo dokumentų, veido ir gyvumo patikras, taip pat papildomas PEP, sankcijų ir neigiamos viešosios informacijos tikrinimo funkcijas. Veriff
Prieš pasirenkant „iDenfy“ ar „Sumsub“, reikėtų paprašyti konkretaus pasiūlymo ir patikrinti, kokie moduliai įtraukti į pasirinktą planą, kokios šalys palaikomos ir ar siūlomos funkcijos atitinka įmonės veiklai taikomus reikalavimus.
Kuo skiriasi dokumento patikra ir pilnas KYC procesas?
Tai vienas svarbiausių pasirinkimo aspektų. Kai kurios įmonės mano, kad pakanka nuskenuoti kliento asmens dokumentą ir palyginti jo nuotrauką su asmenukėje matomu veidu. Tačiau reguliuojamoms finansinėms paslaugoms tokios patikros gali nepakakti.
| Patikros etapas | Ką tikrina? | Kada aktualu? |
|---|---|---|
| Dokumento patikra | Ar dokumentas tikras, galiojantis ir nepakeistas | Kai reikia patvirtinti asmens pateiktus dokumentus |
| Biometrinė patikra | Ar dokumento nuotrauka sutampa su tikru asmeniu | Nuotoliniam tapatybės nustatymui |
| Gyvumo patikra | Ar tikrinamas realus žmogus, o ne nuotrauka ar vaizdo įrašas | Kai kyla apsimetimo ar deepfake rizika |
| PEP patikra | Ar klientas yra politiškai pažeidžiamas asmuo arba su juo susijęs asmuo | Kai tai numato rizikos vertinimas ir teisės aktai |
| Sankcijų patikra | Ar asmuo ar subjektas įtrauktas į taikomus sankcijų sąrašus | Kai taikomi sankcijų įgyvendinimo reikalavimai |
| Neigiamos informacijos patikra | Ar viešojoje erdvėje yra reikšmingos neigiamos informacijos | Rizika pagrįsto kliento vertinimo metu |
| Nuolatinė stebėsena | Ar pasikeitė kliento rizikos aplinkybės | Kai to reikalauja įmonės prievolės ir rizikos modelis |
KYC platforma gali automatizuoti dalį patikrų, tačiau ji nepanaikina įmonės atsakomybės už tinkamą kliento pažinimo procesą. Lietuvos bankas rekomenduoja finansų rinkos dalyviams užtikrinti patikimą nuotolinio tapatybės nustatymo procesą, o automatizuotų sistemų veikimą papildomai tikrinti atrankiniu būdu. Lietuvos bankas
KYC reikalavimai Lietuvoje: ką svarbu žinoti verslui?
Lietuvoje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai nustatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Jie taikomi finansų įstaigoms ir kitiems įstatyme nurodytiems įpareigotiesiems subjektams.
Tai reiškia, kad ne kiekviena įmonė privalo vykdyti tokį patį KYC procesą kaip bankas. Įmonės pareigos priklauso nuo jos veiklos pobūdžio ir teisinio statuso.
Kai KYC prievolės taikomos, procesas paprastai apima:
- Kliento ir jo atstovo tapatybės nustatymą.
- Juridinio asmens naudos gavėjų nustatymą.
- Informacijos apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį surinkimą.
- Kliento rizikos vertinimą.
- Sustiprintą patikrą, kai nustatoma didesnė rizika.
- Nuolatinę dalykinių santykių ir operacijų stebėseną.
- Duomenų atnaujinimą ir saugojimą pagal taikomus reikalavimus.
Nuotolinis kliento tapatybės nustatymas taip pat turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Vien dokumento nuotraukos gavimas el. paštu savaime nereiškia, kad įmonė tinkamai įvykdė tapatybės nustatymo pareigą. Įstatyme numatyti konkretūs nuotolinio nustatymo būdai, įskaitant reikalavimus atitinkančias elektroninės atpažinties priemones, kvalifikuotą elektroninį parašą ir vaizdo perdavimu pagrįstus metodus. fntt.lrv.lt+2
Svarbu: KYC platformos įsigijimas savaime neužtikrina atitikties teisės aktams. Įmonė turi pati įvertinti savo rizikas, nustatyti vidaus procedūras ir užtikrinti, kad pasirinktas sprendimas atitiktų taikomus reikalavimus.
Kaip išsirinkti tinkamą sprendimą pagal verslo poreikius?
Geriausias sprendimas nebūtinai yra funkcionaliausia ar brangiausia platforma. Svarbiausia pasirinkti tokį technologijų derinį, kuris atitinka realų įmonės procesą.
| Verslo situacija | Rekomenduojamas sprendimas |
|---|---|
| Reikia pasirašyti sutartis su Lietuvos klientais | „Smart-ID“, „Mobile-ID“ arba „Dokobit“ |
| Reikia pasirašyti dokumentus su klientais skirtingose ES valstybėse | Kelių eID priemonių palaikanti pasirašymo platforma |
| Kuriama finansinių paslaugų platforma | KYC platforma su dokumentų, biometrine ir AML patikra |
| Vykdoma nuotolinė klientų registracija | eID integracija arba dokumentų ir biometrinės patikros sprendimas |
| Reikia patikrinti juridinius asmenis ir jų naudos gavėjus | KYB ir naudos gavėjų tikrinimo funkcijas turintis sprendimas |
| Reikia automatizuoti visą kliento priėmimo procesą | eID, eSignature, KYC ir CRM ar kitų sistemų integracija |
Į ką atkreipti dėmesį prieš pasirašant sutartį su tiekėju?
Prieš pasirenkant platformą verta atlikti ne tik funkcijų, bet ir techninį bei teisinį vertinimą.
Integracijos galimybės. Patikrinkite, ar platforma turi REST API, SDK, internetinių pranešimų (webhooks) palaikymą ir ar ją galima prijungti prie CRM, ERP, klientų savitarnos ar mobiliosios programėlės.
Duomenų apsauga. Įvertinkite, kokie asmens duomenys renkami, kur jie saugomi, kiek laiko saugomi, kas gali juos pasiekti ir kokie duomenų tvarkymo susitarimai sudaromi. Taip pat svarbu įvertinti BDAR reikalavimus ir duomenų perdavimą už Europos ekonominės erdvės ribų.
Kainodara. Kai kurie tiekėjai taiko mokestį už kiekvieną patikrinimą, kiti – mėnesinį mokestį, minimalią užsakymų apimtį ar papildomus mokesčius už AML, biometrikos ir kitus modulius.
Klientų patirtis. Per daug sudėtingas patikrinimo procesas gali sumažinti registracijų ir sutarčių pasirašymo skaičių. Įvertinkite, kiek veiksmų turi atlikti klientas, ar procesas veikia mobiliuosiuose įrenginiuose ir ar palaikoma lietuvių kalba.
Patikimumas ir pagalba. Išsiaiškinkite, kokie paslaugos veikimo įsipareigojimai numatyti sutartyje, kaip greitai sprendžiami sutrikimai ir kokia pagalba teikiama integracijos metu.
Kiek kainuoja elektroninio parašo ir KYC sprendimai?
Vienos bendros kainos nėra, nes skirtingi tiekėjai parduoda nevienodos apimties paslaugas. Elektroninio pasirašymo platformos gali būti apmokestinamos pagal naudotojų skaičių, dokumentų kiekį, pasirašymo operacijas arba API naudojimą. KYC platformos dažniausiai skaičiuoja patikrinimų apimtį ir papildomus modulius.
| Kainos dalis | Kas gali būti apmokestinama? |
|---|---|
| Elektroninis pasirašymas | Pasirašytų dokumentų ar parašų skaičius |
| Tapatybės patvirtinimas | Autentifikavimo operacijų skaičius |
| Dokumentų patikra | Kiekvienas atliktas dokumento patikrinimas |
| Biometrinė patikra | Veido palyginimas ir gyvumo nustatymas |
| AML patikra | PEP, sankcijų ir kitų duomenų šaltinių patikrinimai |
| Integracija | API prieiga, diegimas ir individualus programavimas |
| Papildomos paslaugos | Duomenų saugojimas, stebėsena, ataskaitos ir techninė pagalba |
Kainas reikėtų lyginti pagal viso proceso savikainą, o ne tik vieno patikrinimo tarifą. Pavyzdžiui, pigesnė dokumento patikra gali pareikalauti papildomo rankinio darbo, o brangesnis automatizuotas procesas gali sumažinti darbuotojų laiką ir klientų aptarnavimo sąnaudas.
ES skaitmeninės tapatybės piniginė: kas keisis verslui?
Vienas svarbiausių būsimų pokyčių – Europos skaitmeninės tapatybės piniginė (angl. European Digital Identity Wallet, EUDI Wallet).
Pagal atnaujintą eIDAS sistemą ES valstybės narės turi užtikrinti, kad piliečiams, gyventojams ir įmonėms skaitmeninės tapatybės piniginė būtų prieinama iki 2026 m. pabaigos. Ji leis saugiai saugoti ir pateikti skaitmeninius tapatybės duomenis, dokumentus bei naudotis elektroninio pasirašymo funkcijomis. European Commission+2
Verslui tai gali suteikti kelias naujas galimybes:
- Patogiau nustatyti klientų tapatybę skirtingose ES valstybėse.
- Gauti patikimus skaitmeninius duomenis iš kliento piniginės.
- Sumažinti poreikį pakartotinai rinkti tą pačią informaciją.
- Integruoti tapatybės patvirtinimą į elektronines paslaugas.
- Supaprastinti dokumentų pasirašymo ir pateikimo procesus.
Svarbus ir privatumo aspektas: piniginė kuriama taip, kad asmuo galėtų pasirinkti, kokius duomenis ir kam pateikti. Tai gali padėti įmonėms gauti tik konkrečiai paslaugai reikalingą informaciją, užuot renkant perteklinius asmens duomenis.
Vis dėlto EUDI Wallet nepanaikins visų KYC pareigų. Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams vis tiek reikės įvertinti kliento riziką, naudos gavėjus ir kitus pagal teisės aktus privalomus aspektus.
Išvada: kokį sprendimą verta rinktis?
Elektroninis parašas, elektroninė tapatybė ir KYC sprendimai sprendžia skirtingas verslo problemas, todėl jų pasirinkimas turėtų prasidėti nuo aiškaus proceso apibrėžimo.
- Jei reikia patogiai pasirašyti dokumentus, verta rinktis „Smart-ID“, „Mobile-ID“ arba „Dokobit“.
- Jei reikia patvirtinti kliento tapatybę, reikėtų vertinti elektroninės atpažinties ir biometrinės patikros galimybes.
- Jei įmonė vykdo reguliuojamą finansinę veiklą, jai gali reikėti išsamaus KYC ir AML sprendimo.
- Jei planuojama plėtra už Lietuvos ribų, svarbu rinktis platformą, palaikančią skirtingų valstybių elektroninės tapatybės priemones ir dokumentų formatus.
Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą suteikia ne atskirų įrankių gausa, o tinkamai integruota sistema, leidžianti klientui sklandžiai patvirtinti tapatybę, pasirašyti dokumentus ir naudotis įmonės paslaugomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Elektroninė tapatybė leidžia nustatyti arba patvirtinti, kas jungiasi prie sistemos, o elektroninis parašas patvirtina asmens valią pasirašyti dokumentą ar patvirtinti jo turinį. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, Smart-ID, gali atlikti abi funkcijas.
Taip. Pagal eIDAS reglamentą kvalifikuotas elektroninis parašas turi tokią pačią teisinę galią kaip ranka rašytas parašas visose Europos Sąjungos valstybėse.
Ne. Kvalifikuotam parašui reikalinga atitinkamo lygio kvalifikuota Smart-ID paskyra. Smart-ID Basic paskyra kvalifikuoto elektroninio parašo nesuteikia.
KYC (Know Your Customer) – kliento pažinimo procesas, kurio metu tikrinama jo tapatybė, renkama informacija apie veiklą ir vertinama susijusi rizika. Priklausomai nuo įmonės veiklos, procesas gali apimti dokumentų, biometrinius, PEP ir sankcijų patikrinimus.
Ne. KYC ir pinigų plovimo prevencijos prievolės taikomos įstatyme nurodytiems įpareigotiesiems subjektams. Kitoms įmonėms tapatybės patikra gali būti naudinga kaip sukčiavimo prevencijos ar klientų apsaugos priemonė.
KYC skirtas fizinių asmenų klientų tapatybei ir rizikai tikrinti, o KYB (Know Your Business) – juridinių asmenų patikrai. KYB procesas gali apimti įmonės registracijos duomenų, atstovų ir tikrųjų naudos gavėjų patikrinimą.
Kaina priklauso nuo tiekėjo, patikrinimų skaičiaus ir pasirinktų funkcijų. Gali būti taikomas mokestis už kiekvieną patikrinimą, papildomi mokesčiai už biometriką, sankcijų tikrinimą ar nuolatinę stebėseną. Pavyzdžiui, Ondato viešai nurodo 0,50–1,40 Eur intervalą už tapatybės patikrinimą, priklausomai nuo apimties.
Didelę proceso dalį galima automatizuoti: dokumentų nuskaitymą, biometrinį patikrinimą, duomenų palyginimą ir rizikos signalų nustatymą. Tačiau sudėtingesniais atvejais reikalingas darbuotojo vertinimas, o atsakomybė už atitiktį teisės aktams lieka įmonei.
Tai Europos skaitmeninės tapatybės piniginė, skirta saugiai saugoti ir pateikti skaitmeninius tapatybės duomenis, dokumentus bei naudotis elektroninio pasirašymo galimybėmis. ES valstybės narės turi užtikrinti jos prieinamumą iki 2026 m. pabaigos.









