Dirbtinis intelektas verslui suteikia naujų galimybių, tačiau kartu keičia ir kibernetinių nusikaltėlių naudojamus metodus. Sukčiai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą, kad galėtų kurti įtikinamus el. laiškus, imituoti vadovų balsus, klastoti vaizdo įrašus ir automatizuoti socialinės inžinerijos atakas. Tai reiškia, kad anksčiau lengvai pastebimos apgaulės šiandien gali atrodyti kaip visiškai įprastas verslo susirašinėjimas ar vadovo nurodymas.
AI-powered sukčiavimo atakos tampa aktualios ne tik didelėms korporacijoms. Mažos ir vidutinės įmonės taip pat gali tapti taikiniu, ypač jei darbuotojai turi prieigą prie mokėjimų, klientų duomenų, el. pašto paskyrų ar įmonės informacinių sistemų.
Apsauga nuo tokių grėsmių neturėtų apsiriboti vien antivirusine programa. Reikalingas darbuotojų pasirengimas, aiškios vidinės procedūros, techninės saugumo priemonės ir nuolatinė skaitmeninės infrastruktūros priežiūra.
Kas yra AI-powered sukčiavimo atakos?
AI-powered sukčiavimo atakos – tai kibernetinio sukčiavimo ir socialinės inžinerijos metodai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas. Jis padeda nusikaltėliams greičiau rinkti informaciją apie įmones, kurti individualizuotas apgaules ir imituoti tikrus žmones ar organizacijas.
Anksčiau sukčiavimo laiškus dažnai išduodavo gramatinės klaidos, nenatūralus vertimas ar neįtikinamas tekstas. Generatyviniai kalbos modeliai leidžia parengti taisyklingus, konkrečiam gavėjui pritaikytus pranešimus lietuvių ir kitomis kalbomis. Tokie laiškai gali būti kuriami pagal viešai prieinamą informaciją apie įmonę, jos darbuotojus, partnerius ar vykdomus projektus.
Dirbtinis intelektas taip pat gali būti naudojamas balso ir vaizdo klastotėms kurti. Tai ypač pavojinga tais atvejais, kai įmonėje finansiniai sprendimai priimami remiantis telefonu ar vaizdo skambučiu gautais nurodymais.
Dažniausios AI naudojamos sukčiavimo atakos
| Atakos tipas | Kaip vykdoma apgaulė? | Kokia rizika verslui? |
|---|---|---|
| AI phishing | Kuriami individualizuoti ir įtikinami el. laiškai | Prisijungimo duomenų vagystė, paskyrų perėmimas |
| Deepfake balsas | Imituojamas vadovo ar partnerio balsas | Apgaulingi mokėjimo nurodymai |
| Deepfake vaizdo įrašas | Suklastojamas vaizdo skambutis ar asmens atvaizdas | Netikri vadovybės sprendimai, duomenų atskleidimas |
| Business Email Compromise (BEC) | Įsilaužiama į el. paštą arba apsimetama verslo partneriu | Sąskaitų pakeitimas ir pinigų pervedimas sukčiams |
| AI automatizuota socialinė inžinerija | Automatizuojamas bendravimas su darbuotojais | Didesnis atakų mastas ir dažnis |
| Netikros svetainės ir reklamos | Kuriami įmonių ar paslaugų svetaines imituojantys puslapiai | Klientų duomenų ir mokėjimų praradimas |
Svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas nebūtinai sukuria visiškai naują sukčiavimo metodą. Dažnai jis tiesiog padaro senas atakas greitesnes, pigesnes ir sunkiau atpažįstamas.
Kaip atpažinti AI sukurtą sukčiavimo el. laišką?
AI sugeneruotas laiškas gali atrodyti profesionaliai, todėl vien kalbos kokybė nebėra patikimas saugumo požymis. Darbuotojai turėtų vertinti ne tik pranešimo tekstą, bet ir jo kontekstą, siuntėjo tapatybę bei prašomo veiksmo pobūdį.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti laiškus, kuriuose:
- Prašoma skubiai atlikti bankinį pavedimą arba pakeisti mokėjimo rekvizitus.
- Prašoma pateikti slaptažodį, prisijungimo kodą ar kitą konfidencialią informaciją.
- Siuntėjas ragina apeiti įprastą įmonės patvirtinimo procedūrą.
- Pranešime pateikiama netikėta nuoroda į dokumentą, sąskaitą ar prisijungimo puslapį.
- Prašoma atsisiųsti neįprastą failą arba įjungti dokumento makrokomandas.
- Laiškas siunčiamas iš adreso, kuris labai panašus į tikro partnerio ar vadovo el. paštą.
Svarbiausia taisyklė – nepasitikėti vien laiško išvaizda ar įtikinamu turiniu. Net jei pranešimas atrodo parašytas vadovo, finansų direktoriaus ar ilgamečio tiekėjo, neįprastus prašymus būtina patikrinti kitu, anksčiau žinomu komunikacijos kanalu.
Deepfake atakos: kai sukčiai apsimeta įmonės vadovu
Viena pavojingiausių AI naudojimo sričių – balso ir vaizdo klastojimas. Nusikaltėliai gali panaudoti viešai prieinamus garso ar vaizdo įrašus, kad sukurtų žmogaus balsą ar atvaizdą imituojantį turinį.
Įsivaizduokime situaciją: įmonės buhalteris sulaukia skambučio iš asmens, kuris prisistato direktoriumi. Balsas pažįstamas, pokalbio tonas įprastas, o prašymas atrodo pagrįstas – skubiai pervesti pinigus naujam tiekėjui arba apmokėti konfidencialią sąskaitą. Iš tikrųjų skambutis gali būti sukurtas naudojant balso klonavimo technologiją.
Panaši apgaulė gali vykti ir vaizdo susitikimo metu. Suklastotas vadovo atvaizdas gali būti panaudotas siekiant įtikinti darbuotoją atskleisti informaciją ar atlikti finansinę operaciją.

Kaip nuo to apsisaugoti?
- Nustatykite, kad didesnės vertės mokėjimai turi būti patvirtinami bent dviejų įgaliotų asmenų.
- Nekeiskite banko sąskaitos duomenų remdamiesi vien el. laišku.
- Netikėtus finansinius nurodymus patikrinkite paskambinę žinomu telefono numeriu, o ne tuo, kurį pateikė prašymo siuntėjas.
- Susitarkite dėl vidinio patvirtinimo kodo arba slaptažodžio, kurį darbuotojai galėtų naudoti tikrindami neįprastus nurodymus.
- Neatlikite skubių pavedimų vien dėl to, kad pašnekovas teigia esantis vadovas.
Svarbu, kad šios taisyklės galiotų visiems darbuotojams, įskaitant vadovus ir įmonės savininkus. Aukštas pareigas užimantis asmuo neturėtų turėti galimybės apeiti finansinių patvirtinimų procedūrų.
Techninės saugumo priemonės, kurios sumažina riziką
Darbuotojų budrumas yra būtinas, tačiau vien jo nepakanka. Net ir gerai apmokytas žmogus gali suklysti, todėl įmonės turėtų naudoti kelis vienas kitą papildančius saugumo sluoksnius.
| Saugumo priemonė | Ką ji apsaugo? | Ką reikėtų padaryti? |
|---|---|---|
| Dviejų veiksnių autentifikavimas (MFA) | El. pašto ir kitų sistemų paskyras | Įjungti MFA visiems darbuotojams, ypač administratoriams |
| Phishing apsauga | Nuo kenkėjiškų laiškų ir nuorodų | Naudoti el. pašto filtravimą ir įtartinų nuorodų analizę |
| SPF, DKIM ir DMARC | Įmonės domeno el. pašto reputaciją | Tinkamai sukonfigūruoti el. pašto autentifikavimo įrašus |
| Slaptažodžių tvarkyklė | Prisijungimo duomenis | Naudoti unikalius slaptažodžius ir saugų jų saugojimą |
| Prieigos kontrolė | Įmonės sistemas ir duomenis | Suteikti tik darbui būtinus leidimus |
| Atsarginės kopijos | Svetainės ir verslo duomenis | Reguliariai kurti ir periodiškai tikrinti kopijų atkūrimą |
| Programinės įrangos atnaujinimai | Serverius, svetaines ir įrenginius | Laiku diegti saugumo pataisas |
Kodėl būtina įjungti MFA?
Dviejų veiksnių autentifikavimas (MFA) reikalauja papildomo tapatybės patvirtinimo, kai darbuotojas jungiasi prie sistemos. Net jei sukčiams pavyksta išvilioti slaptažodį, papildomas apsaugos veiksnys gali sustabdyti neteisėtą prisijungimą.
Jeigu įmanoma, reikėtų rinktis atsparius sukčiavimui autentifikavimo metodus, pavyzdžiui, FIDO2 saugumo raktus arba prieigos raktus (passkeys). Vien SMS kodais pagrįstas autentifikavimas nėra toks atsparus visiems atakų metodams.
MFA būtina įjungti ne tik darbuotojų el. pašto paskyrose, bet ir debesijos paslaugose, apskaitos sistemose, turinio valdymo sistemose bei nuotolinės prieigos įrankiuose.
Įmonės el. pašto domeno apsauga
Sukčiai gali bandyti siųsti laiškus apsimesdami įmonės darbuotojais ar vadovais. Tam naudojami panašūs domenų pavadinimai arba suklastojama siuntėjo informacija.
SPF, DKIM ir DMARC yra el. pašto autentifikavimo mechanizmai, padedantys nustatyti, ar laiškas išsiųstas iš leidžiamo serverio ir ar jo turinys nebuvo pakeistas. Tinkamai sukonfigūruoti šie mechanizmai sumažina galimybes piktnaudžiauti įmonės domenu.
Vis dėlto jie neapsaugo nuo visų atakų. Pavyzdžiui, sukčiai vis dar gali naudoti labai panašų, bet kitam asmeniui priklausantį domeną arba įsilaužti į tikrą darbuotojo paskyrą.
Kodėl WordPress svetainės taip pat turi būti apsaugotos?
Verslo svetainė dažnai yra viena svarbiausių įmonės skaitmeninės infrastruktūros dalių. Joje gali būti klientų užklausų formos, kontaktiniai duomenys, el. prekybos funkcijos, integracijos su kitomis sistemomis ir administravimo paskyros.
Jeigu svetainė nėra tinkamai prižiūrima, ji gali tapti įrankiu sukčiavimo kampanijoms vykdyti. Pavyzdžiui, įsilaužėliai gali įterpti netikras prisijungimo formas, nukreipti lankytojus į kenkėjiškus puslapius arba panaudoti pažeistą svetainę kenkėjiškai programinei įrangai platinti.
ENISA 2025 m. grėsmių apžvalgoje aprašė atvejus, kai pažeistos „WordPress“ svetainės buvo naudojamos informacijos vagystės programoms platinti. Tarp naudotų metodų minimos netikros CAPTCHA patikros ir apgaulingi patvirtinimo langai, skatinantys lankytojus patiems įvykdyti kenkėjiškas komandas. enisa.europa.eu+1
Todėl įmonės svetainės saugumas yra ne vien techninis klausimas – jis tiesiogiai susijęs su klientų pasitikėjimu ir verslo tęstinumu.
Rekomenduojama:
- Reguliariai atnaujinti „WordPress“ branduolį, temas ir įskiepius.
- Pašalinti nenaudojamus ir nebepalaikomus įskiepius.
- Naudoti stiprius administratorių slaptažodžius ir MFA.
- Apriboti administravimo paskyrų skaičių ir jų teises.
- Įdiegti svetainės ugniasienę (WAF) ir apsaugą nuo automatizuotų prisijungimo bandymų.
- Reguliariai kurti atsargines kopijas ir patikrinti, ar svetainę galima atkurti.
- Stebėti įtartinus prisijungimus, failų pakeitimus ir svetainės veikimo sutrikimus.
Įmonėms, kurios naudoja „WordPress“, verta pasirūpinti profesionalia WordPress svetainės priežiūra, kad saugumo atnaujinimai, atsarginės kopijos, stebėsena ir techninė kontrolė būtų atliekami nuosekliai.
Darbuotojų mokymai – viena svarbiausių apsaugos dalių
Techninės priemonės gali užblokuoti daugumą automatizuotų grėsmių, tačiau sukčiai dažnai taikosi į žmogų. Todėl darbuotojai turi suprasti, kaip veikia šiuolaikinės socialinės inžinerijos atakos ir kokiais atvejais būtina sustoti prieš atliekant prašomą veiksmą.
Įprastas metinis kibernetinio saugumo instruktažas gali būti nepakankamas. Geriau organizuoti trumpus, reguliarius mokymus ir praktines situacijų simuliacijas.
Mokymuose verta aptarti šias situacijas:
- Darbuotojas gauna laišką iš vadovo, kuriame prašoma skubiai pervesti pinigus.
- Tiekėjas informuoja apie pasikeitusią banko sąskaitą.
- Vaizdo skambučio metu vadovas prašo atsiųsti konfidencialų dokumentą.
- Darbuotojas gauna nuorodą į tariamą įmonės debesijos dokumentą.
- Klientas telefonu prašo pakeisti sutarties ar mokėjimo duomenis.
Darbuotojai turi žinoti ne tik tai, kaip atpažinti grėsmę, bet ir kam apie ją pranešti. Įtartino laiško nereikėtų tiesiog ištrinti – apie jį turėtų būti informuojamas už IT saugumą atsakingas asmuo.
AI naudojimo taisyklės pačioje įmonėje
Dirbtinis intelektas gali kelti riziką ne tik tada, kai jį naudoja sukčiai. Darbuotojai taip pat gali netyčia atskleisti įmonės informaciją naudodami viešai prieinamus AI įrankius.
Pavyzdžiui, įkeldami sutartį, klientų duomenų bazę, finansinę ataskaitą ar vidinį dokumentą į nepatvirtintą platformą, darbuotojai gali pažeisti įmonės konfidencialumo reikalavimus.
Todėl reikėtų parengti aiškią AI naudojimo politiką:
| Taisyklė | Praktinis pritaikymas |
|---|---|
| Nenaudoti viešų AI įrankių konfidencialiems duomenims | Neįkelti klientų duomenų, sutarčių ir finansinių dokumentų |
| Naudoti tik patvirtintas platformas | Įmonė nustato, kokiais įrankiais leidžiama naudotis |
| Tikrinti AI sugeneruotą informaciją | Prieš siunčiant klientui ar priimant sprendimą patikrinti rezultatus |
| Riboti prieigos teises | Darbuotojai mato tik jų funkcijoms reikalingus duomenis |
| Registruoti incidentus | Pranešti apie netyčinį duomenų atskleidimą ar įtartiną veiklą |
Svarbu, kad tokia politika netaptų vien dokumentu. Darbuotojai turi suprasti, kodėl šių taisyklių laikymasis yra svarbus ir kokios gali būti jų nesilaikymo pasekmės.
Ką daryti, jeigu įmonė jau tapo sukčiavimo atakos taikiniu?
Net ir taikant saugumo priemones negalima garantuoti, kad atakos pavyks visiškai išvengti. Todėl įmonė turi iš anksto žinoti, kaip elgtis pastebėjus įtartiną veiklą.
Rekomenduojamas veiksmų planas:
1. Sustabdyti įtartiną veiklą. Jei darbuotojas paspaudė kenkėjišką nuorodą, atskleidė prisijungimo duomenis ar paleido įtartiną failą, reikia nedelsiant informuoti IT specialistą. Pažeistą įrenginį gali tekti atjungti nuo tinklo.
2. Apsaugoti paskyras. Iš patikimo įrenginio pakeisti pažeistus slaptažodžius, panaikinti aktyvias įtartinas sesijas ir patikrinti MFA nustatymus. Jei užpuolikas galėjo pakeisti atkūrimo informaciją, būtina patikrinti ir ją.
3. Susisiekti su banku. Jeigu buvo atliktas įtartinas mokėjimas arba atskleisti mokėjimo duomenys, nedelsiant kreiptis į banką ir prašyti sustabdyti ar atšaukti operaciją, jeigu tai dar įmanoma.
4. Išsaugoti įrodymus. Neištrinti įtartinų laiškų, žinučių, skambučių įrašų ar kitų susijusių duomenų. Jie gali būti svarbūs tiriant incidentą.
5. Įvertinti galimą duomenų pažeidimą. Nustatyti, kokia informacija galėjo būti pasiekta ar pavogta. Jei pažeisti asmens duomenys, įvertinti pranešimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir nukentėjusiems asmenims pareigas pagal BDAR.
6. Pranešti atsakingoms institucijoms. Apie kibernetinį incidentą galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC), o įtarus nusikalstamą veiką – policiją.
Greitas reagavimas gali sumažinti finansinius nuostolius ir padėti išvengti tolesnio įmonės sistemų kompromitavimo.
Kaip pasiruošti AI sukčiavimo atakoms: praktinis kontrolinis sąrašas
Net ir nedidelė įmonė gali įgyvendinti pagrindines saugumo priemones be didelių investicijų. Svarbiausia pradėti nuo rizikingiausių procesų – finansinių operacijų, el. pašto, administravimo paskyrų ir klientų duomenų.
| Veiksmas | Prioritetas |
|---|---|
| Įjungti MFA visoms svarbioms paskyroms | Labai aukštas |
| Nustatyti dvigubą didesnių mokėjimų patvirtinimą | Labai aukštas |
| Sukurti mokėjimo rekvizitų keitimo patikros procedūrą | Labai aukštas |
| Apsaugoti įmonės el. pašto domeną SPF, DKIM ir DMARC | Aukštas |
| Atnaujinti svetainę, įskiepius ir kitą programinę įrangą | Aukštas |
| Sukurti ir išbandyti atsarginių kopijų atkūrimą | Aukštas |
| Organizuoti darbuotojų sukčiavimo atakų mokymus | Aukštas |
| Parengti AI įrankių naudojimo taisykles | Vidutinis |
| Turėti incidentų valdymo planą | Aukštas |
| Periodiškai atlikti saugumo patikrą | Aukštas |
Ar mažoms įmonėms reikia tokio paties saugumo kaip didelėms organizacijoms?
Mažoms įmonėms nebūtina diegti tokios pačios sudėtingos saugumo infrastruktūros kaip bankams ar tarptautinėms korporacijoms. Tačiau pagrindinės apsaugos priemonės turėtų būti taikomos nepriklausomai nuo įmonės dydžio.
Mažos įmonės dažnai turi mažiau IT specialistų, ribotus saugumo biudžetus ir daugiau funkcijų vienam darbuotojui. Dėl to vienos paskyros perėmimas gali turėti didelį poveikį visam verslui.
Pradėti galima nuo kelių svarbiausių veiksmų: MFA, atsarginių kopijų, mokėjimų patvirtinimo procedūrų, el. pašto apsaugos ir reguliarių programinės įrangos atnaujinimų. Vėliau saugumo priemones galima plėsti pagal įmonės veiklos pobūdį ir rizikos lygį.
Išvada
AI-powered sukčiavimo atakos keičia verslo kibernetinio saugumo aplinką. Įtikinami el. laiškai, suklastoti vadovų balsai, netikri vaizdo skambučiai ir automatizuota socialinė inžinerija apsunkina tradicinių sukčiavimo požymių atpažinimą.
Todėl įmonės neturėtų pasikliauti vien darbuotojų intuicija. Patikimesnę apsaugą užtikrina kelių priemonių derinys: aiškios finansinių operacijų taisyklės, daugiafaktorinis autentifikavimas, saugi programinė įranga, nuolatinė svetainių priežiūra ir darbuotojų mokymai.
Svarbiausia taisyklė – bet kokį netikėtą prašymą pervesti pinigus, pakeisti mokėjimo duomenis ar atskleisti konfidencialią informaciją būtina patikrinti nepriklausomu komunikacijos kanalu. Kuo anksčiau įmonė pasiruoš tokiems scenarijams, tuo mažesnė tikimybė, kad viena įtikinama apgaulė sukels rimtų finansinių ir reputacinių nuostolių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Balso klonavimo technologijos gali sukurti žmogaus balsą imituojantį garso įrašą ar skambutį. Todėl finansinius nurodymus būtina tikrinti kitu, iš anksto žinomu komunikacijos kanalu.
Vien iš teksto tai gali būti sudėtinga. Reikėtų tikrinti siuntėjo adresą, nuorodas, prašymo kontekstą ir tai, ar laiške nereikalaujama skubiai atlikti neįprasto veiksmo. Net ir taisyklingai parašytas laiškas gali būti sukčiavimo dalis.
Ne. MFA sumažina riziką, kad užpuolikas prisijungs naudodamas pavogtą slaptažodį, tačiau neapsaugo nuo visų socialinės inžinerijos, sesijos perėmimo ar netinkamo prieigos patvirtinimo scenarijų. Todėl reikalingos ir kitos saugumo priemonės.
Taip. Sukčiams nebūtina taikytis tik į dideles įmones. Mažos organizacijos taip pat gali turėti vertingų klientų duomenų, finansinių išteklių ir prieigą prie verslo partnerių sistemų.
Reikėtų reguliariai atnaujinti WordPress, temas ir įskiepius, naudoti MFA, apriboti administratorių prieigą, įdiegti ugniasienę ir kurti atsargines kopijas. Taip pat svarbu stebėti įtartinus prisijungimus bei svetainės failų pakeitimus.
Nedelsiant informuoti IT specialistą, įvertinti, ar buvo atskleisti prisijungimo duomenys, iš patikimo įrenginio pakeisti slaptažodžius, panaikinti įtartinas sesijas ir patikrinti įrenginį. Jei įvyko finansinis pavedimas, reikia kuo greičiau susisiekti su banku.
Taip. Reguliarūs mokymai padeda darbuotojams atpažinti netikrus laiškus, balso klastotes, apgaulingus mokėjimo prašymus ir kitus socialinės inžinerijos metodus. Mokymai turėtų apimti praktines situacijas, o ne vien teorines taisykles.










